Žaidimų kortos jau daugelį amžių yra pramogų, intrigų ir strategijų šaltinis. Jos yra universali pramoga, kuria mėgaujasi įvairaus amžiaus ir kultūrų žmonės. Žaidimo kortų dizaino istorija – tai įspūdinga kelionė per žemynus ir šimtmečius, atskleidžianti meno, kultūros ir žaidimų evoliuciją. Šiame straipsnyje nagrinėsime turtingą žaidimo kortų dizaino istoriją ir gilinsimės į vieno populiariausių kortų žaidimų – pokerio – pagrindus.
Žaidimo kortų kilmę gaubia paslaptis, o istorikai daug diskutuoja. Labiausiai paplitusi teorija, kad žaidimo kortos buvo išrastos senovės Kinijoje Tangų dinastijos (618-907 m. po Kr.) laikais. Šios ankstyvosios kortos, vadinamos „lapų“ kortomis, buvo gaminamos iš popieriaus ir naudojamos įvairiems žaidimams bei azartiniams lošimams.
Žaidimo kortų koncepcija palaipsniui paplito Indijoje ir Persijoje, kur jos labai pasikeitė. XIV a. per prekybos kelius ir karines kampanijas žaidimo kortos pateko į Europą ir Vakarų pasauliui pristatė naują pramogų formą.
Ankstyviausios Europos žaidimo kortos buvo panašios į savo pirmtakes Azijoje, o pagrindinis skirtumas buvo piešiniai. Europos kortose paprastai buvo tokie piešiniai kaip kalavijai, taurės, monetos ir kryžiai. Kortų kaladės dizainas ir kortų skaičius skirtinguose regionuose skyrėsi, atspindėdamas viduramžių Europos kultūrinę įvairovę.
Viduramžiais žaidimo kortos buvo ne tik žaidimų, bet ir meno bei socialinių komentarų priemonė. Ant kortų dažnai buvo vaizduojamos kilmingųjų scenos, mitologija ir humoras. Vis dėlto žymiausia šio laikotarpio naujovė buvo prancūziškos kortų rūšys: būgnai, čirvai, kryžiai, pikai, kurie tapo šių laikų standartu.
Renesanso laikotarpiu įvyko didelė meno ir dizaino pažanga, ne išimtis ir žaidimo kortos. Išpopuliarėjo įmantrūs ir gražiai iliustruoti kortų rinkiniai, kuriuose buvo vaizduojami klasikinės mitologijos, literatūros ir meno motyvai. Italijos ir Prancūzijos dvarai buvo šių naujovių priešakyje, o jų įtaka vis dar pastebima šiuolaikiniame žaidimo kortų dizaine.
XVII ir XVIII a. Europoje kortų dizainai buvo standartizuoti. Kortų gamintojai ėmė gaminti kortų kalades su vienodais piešiniais ir numeracija. Šiuo laikotarpiu susiformavo šiandien mums geriausiai pažįstamas žaidimo kortų dizainas.
Žaidimo kortos paplito ir kitose pasaulio dalyse. Indijoje jos įgavo unikalią formą su sudėtingais, spalvingais raštais ir apvaliomis kortomis. Japonijoje atsirado Hanafuda kortos, kurių kiekviena kortelė simbolizavo gėlę arba augalą, vėliau naudotą tokiuose žaidimuose kaip Koi-Koi.
Pokeris yra vienas populiariausių ir ilgaamžiškiausių kortų žaidimų pasaulyje. Jo šaknys siekia įvairius Europos lošimo žaidimus, tačiau iš tikrųjų jis atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX amžiuje. Pokeris – tai įgūdžių, strategijos ir sėkmės žaidimas, įtraukęs milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir jei kyla klausimas – o kaip zaisti pokeri? Žemiau pateiksime pagrindinius pokerio žaidimo taisykles:
Tikslas. Pagrindinis pokerio tikslas – laimėti žetonų arba pinigų, turint geriausią ranką per šoudauną arba įtikinti visus kitus žaidėjus numesti savo rankas.
Rankų reitingas. Pokerio rankos klasifikuojamos nuo aukščiausios iki žemiausios, o geriausios yra karališkos.
Dalijimas. Pokeryje naudojama standartinė 52 kortų kaladė. Žaidėjams padalijamas nustatytas skaičius savų kortų ir bendros kortos, atverstos ant stalo. Labiausiai paplitusiame Teksaso Hold’emo variante naudojamos dvi savos ir penkios bendros kortos.
Statymų raundai. Pokeris susideda iš kelių statymų raundų. Priklausomai nuo savo rankų ir strategijos, žaidėjai savo eilės metu gali atlikti įvairius veiksmus kaip: Kortų išmetimas/numetimas (Fold), Statymo priėmimas (Call), Statymas (Bet), Kelti statymą (Raise), Visų žetonų statymas (All in) ir Tikrinti (Check).
Šoudaunas. Jei po paskutinio statymų raundo lieka daugiau nei vienas žaidėjas, vyksta šoudaunas. Žaidėjai atskleidžia savo kortas, o sukauptus pinigus laimi geriausia kombinacija.