Gali būti jog Jūs dar nebuvote susidūrę su šiuo terminu – metalografija, kuri neturi lietuviško vertimo. Tačiau jei naudojatės telefonu, skridote lėktuvu ar važiavote automobiliu – jums pasitarnavo būtent metalografija. Tai yra visų tipų metalinių lydinių atominės ir cheminės struktūros tyrimas naudojant mikroskopą.
Jo istorija siekia net XIX amžių ir tam turime dėkoti britų mokslininkui Clifton Sorby. Laikui bėgant su naujais metalų savybių atradimais technologija tobulėjo.
Pasaulyje labai svarbus metalų sandaros tyrimas, kai renkama tinkama medžiaga su reikalingomis savybėmis konkrečiam darbui. Visa tai yra gyvybiškai būtina pačioms įvairiausioms pramonės šakoms, kurios kuria medžiagas lėktuvams, transporto priemonėms ir pan.
Dėl šios priežasties metalografija yra naudojama siekiant suprasti ir detalizuoti konkretaus metalo formą bei savybes, norint įsitikinti, kad jis yra patikimas, stabilus atsižvelgiant į jo naudojimą ateityje.
Štai keletas dalykų, kuriuos mums padeda patikrinti metalografija:
Visos šios savybės padeda sužinoti kaip veiktų metalas tam tikroje situacijoje. Tai pagelbėja kuriant gaminius ir apsisaugant nuo nestabilumo ir kitų pavojingų veiksnių. Mikroskopinis poliruotų, išgraviruotų paviršių tyrimas suteikia informaciją apie grūdelių dydį ir formą bei suteikia informaciją apie medžiagos struktūrą.
Sakysime, didelės grūdėtos medžiagos yra labiau plastiškos, o tai reiškia, jog jos mažiau trūkinės ar plyš. Prieš atliekant mikroskopinį tyrimą verta paruošti metalografinį mėginį.
Metalografinis tyrimas parengia tiriamą pavyzdį, kad galėtumėte sužinoti metalo savybes. Kaip pavyzdžiui grūdelių dydį, plastiškumą ar kitus matavimus. Tai reikalinga naudojant tam tikros rūšies mikroskopus ir metalografinę įrangą, kuri padės sužinoti kaip metalas reaguotų esant tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip temperatūros pokyčiai ir t.t.